• Praktikos moterims
    • Mankšta ir meditacija
    • 5 savaičių mindfulness grupė
  • Kodėl Mindfulness?
  • Aistė Gustė

DAUGIAU GYVA – DAUGIAU GYVENANTI



5 savaičių mindfulness praktikų grupė moterims





Šiuo metu grupė neorganizuojama


Trukmė: 5 susitikimai, penktadieniais 17-20 val. Vieta: Lazdynų g. 21, ADITI studijoje. Grupės dalyvių kiekis ribotas – nuo minimaliai 4 iki 10 moterų. Praleidus susitikimą, mokymų ir praktikų medžiagą gaunate. Dalyvavimas patvirtinimas išankstiniu avansiniu mokėjimu.



AR TAVO GALVOJE SUKASI TOKIOS MINTYS?



JEI BENT Į VIENĄ TEIGINĮ ATSAKEI ,,TAIP“



Kviečiu tave išlipti iš „minčių gamyklos" – savo galvos, ir atkurti ryšį su savo kūnu ir kūno kalba. Pažadinti apsnūdusius sensorinius pojūčius tam, kad kasdienos rutinoje aiškiau pastebėtumei savo tikruosius poreikius ir atrastumei natūralių būdų pasirūpinti savimi.


Dėmesingumo praktikos leidžia pagerinti streso valdymo įgūdžius, sumažinti emocinį valgymą, kas gali pagerinti sveikatą ir padėti reguliuoti svorį. Tai būdas jaustis daugiau gyva ir daugiau gyvenančia čia, dabar, su tuo kas yra.


Kas tai – mindfulness?

KĄ GALIU PATIRTI IR IŠMOKTI?



Patirtys ir atradimai labai individualus dalykas, tačiau praktikuojant galima ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.



Sąmoningo valgymo
praktikos leidžia:





Atsisakyti naudoti valgymą kaip atsitraukimo nuo rūpesčių, nerimavimo, liūdesio būdą.


Sumažinti emocinį valgymą, nes pagerėja streso valdymo įgūdžiai. Tai iškart pagerina sveikatą ir reguliuoja svorį.


Imti stebėti savo elgesį, atsisakyti disfunkcinių įpročių, tokių kaip nuolatinis užkandžiavimas, kenkenčių svoriui ir sveikatai.


Imti stebėti savo mintis ir jausmus, geriau tvarkytis su kaltės, pykčio, nerimo jausmu, kurie skatina disfunkcinį valgymą.


Geriau įsisąmoninti alkio jausmą ir įvairius jo komponentus. Todėl geriau gebėti jį patenkinti optimaliu būdu.



Streso valdymo
praktikos leidžia:





Sušvelninti emocines reakcijas į sunkias situacijas.


Sumažinti fizinę ir emocinę įtampą, nerimą, baimę, liūdesį.


Pagerinti miego kokybę.


Lengviau susikaupti. Būti darbinga.


Geriau suvokti save ir savo poreikius.


Jausti daugiau teigiamų emocijų.


Sustiprinti vidinės ramybės ir psichologinio stabilumo jausmą.


Apskritai pagerinti gyvenimo kokybę.



Dėmesingų judesių
praktikos leidžia:





Atkurti ryšį su „kūnu žemiau galvos".


Įsisamoninti kūną judesyje: kūno pojūčius, jausmus, emocijas, mintis.


Suvokti savo kūno ribas ir galimybes.


Išmokti naudoti judesius, kaip priemonę sutelkti dėmesį į realybę, sugrįžti į esamą momentą, ypač įjunkus į užsitęsusias įkyrias negatyvias mintis.


Sąmonėje „sujungti“ kūną ir protą bei jausmus – patirti visumos ir naujų galimybių gyvenime jausmą.





KĄ VEIKSIME SUSITIKIMŲ METU?



Teorinę mindfulness metodo pažinimo dalį lydės daug praktinių užduočių, meditacijos pratimų ir aptarimų. Treniruosimės atpažinti ir įvardinti savo kūno pojūčius: įjungti sensorinius gebėjimus ir atsigręžti į dabarties akimirką – pastebėti kas iš tiesų vyksta: „kaip aš dabar kvėpuoju, ką jaučiu, ką galvoju, ką matau, girdžiu, užuodžiu?". Grupės susitikimus norisi vadinti „treniruotėmis“, nes mindfulness, tai gebėjimo į bet ką pažvelgti naujai lavinimas. Tokiu būdu tarsi „apgyvendiname save iš naujo" – atrandame daugiau variantų ką galvoti ir jausti, daugiau laisvės rinktis kaip būti ir gyventi.



GRUPĖS PRAKTIKŲ KRYPTYS



,,Sąmoningo valgymo ir streso valdymo“ grupė, tai žinios ir praktikos, paruošti pagal keletą oficialių Dėmesingo įsisamoninimo (Mindfulness) programų:



Sąmoningas (pilnaprotaujantis) valgymas | Mindful Eating



Valgome dažniau iš įpročio, nei iš alkio



Maitinimasis ir valgymas – tai be galo instintyvus poreikis, tiesiogiai susijęs su išgyvenimu. Bėda ta, kad po juo labai dažnai suslepiame ir visa kitą: slogią nuotaiką, nuovargį, nuobodulį, stresą, džiaugsmo ir meilės trūkumą. Valgome, nes bijome išalkti, nes mums siūlo, nes nemandagu palikti. Nes skaniai kvepia, gražiai atrodo, nes kiti valgo. Nes esame taip išmokę, įpratę.. Evoliucijos eigoje valgymas vis daugiau pradėjo vykdyti ne tik maitinimosi, bet ir emocijų valdymo, bendravimo, socialines funkcijas. Būtent pastarosios ir išmoktas disfunkcinis automatizmas kelia riziką valgymo elgesio problemų ir jų pasėkmių (tame tarpe ir antsvorio) vystymuisi.


Sąmoningo (pilnaprotaujančio) valgymo praktikos kviečia įsisamoninti patį valgymo procesą, t.y. pastebint tiek malonumą, tiek vidinius bei išorinius faktorius, kurie veikia alkį ir sotumą, bei troškimą valgyti.​



Streso valdymas | MBSR: Mindfulness Based Stress Reduction



Mano mintys, emocijos ir elgesys yra susiję



Mindfulness kilo sujungus senąsias budizmo praktikas su šiuolaikine kognityvine terapija, kuri moko žmones naujų, tinkamesnių mąstymo ir veiklos būdų. Ji teigia, kad žmogaus emocines reakcijas (pvz., stresą) sukelia ne tiesiogiai pats reiškinys, bet mintys reaguojant į tą reiškinį. Atpažinus ir pakeitus mintis, galime įtakoti savo jausmus. Bėda ta, kad šiuolaikinis gyvenimo tempas nepastebimai „įsuka“ ir ryšį su savo mintimis, jausmais, kūno poreikiais pametame. Imame gyventi „automatinio piloto“ režimu ir „nusivažiuojame“... Sukuriame sau daugiau skausmo ir kančios.


Praktikuodami mindfulness galime: „pamatyti“ savo mintis, jausmus tarsi iš šono ir objektyviau pažvelgti į gyvenimo įvykius, „(iš)būti“ nesiekiant specialaus tikslo ar būsenos (atsipalaidavimo, laimės), „leisti praeiti“ disfunkcinėms mintims, emocijoms ir kūno pojūčiams, sąmoningiau nuspręsti ką norime daryti.​



Dėmesingi judesiai | Mindful Movement



Kūnas yra vieninteliai mano namai



Daugelis iš mūsų nemėgstame fizinių pratimų, nes jie asocijuojasi su diskomfortu ir pastangomis. Jeigu taip yra ir jums, ši praktika gali jus maloniai nustebinti. Atlikdami dėmesingus judesius mokomės nuolat atidžiai klausytis savo kūno ir atsižvelgti į jo poreikius bei gerbti jo ribas, t.y., pratimai derinami prie savo fizinių galimybių, o ne atvirkščiai, klausomės natūralaus savo kvėpavimo ciklo. Svarbiausias šios praktikos tikslas – išmokti įsisąmoninti kūną judesyje: jo pojūčius, savo mintis, emocijas ir elgesį kiekvienu momentu. Judesys gali tapti priemone sugrįžti į esamą momentą, ypač įjunkus į užsitęsusias įkyrias, negatyvias mintis.


Įdomu, kad patirtis gautas pratimų metu, galima perkelti ir į kitas gyvenimo sritis: pvz., išlaikyti balansą pozoje galima tik nebūnant sustingus, bet nuolat „atnaujinant“ stovėseną. Taip ir gyvenime, balanso suradimas tai procesas, o ne jo pabaiga.



Ką gausiu?



  • Susitikimų metu laukia daug praktikos: meditacijos pratimų, aptarimų ir pasidalinimų patirtimi mažose ir bendroje grupėje.
  • Svarbi mokymų dalis – namų praktikų atlikimas ir jų aptarimas kas savaitę.
  • Dalyvėms bus įteikta ,,Sąmoningo valgymo mokymo programos“ medžiaga / konspektas, kurį parengė dr. Julius Neverauskas ir psichologė Giedrė Žalytė (LSMU, Elgesio medicinos institutas).


Ko neverta tikėtis?



  • Kad norimi pokyčiai įvyks savaime arba nereikės dėti jokių pastangų.
  • Kad išmoksite „išjungti“ nepageidaujamas mintis arba jų „atsikratyti“.
  • Kad visada jausite tik teigiamas emocijas.
  • Kad tapsite „zombiu“, liausitės jausti emocijas arba jūsų asmenybė kokiais nors kitais atžvilgiais iš esmės pasikeis.


Kam netinka šis kursas?



  • Nerekomenduojami moterims, turinčioms psichozinių sutrikimų, šiuo metu išgyvenančioms sunkios depresijos epizodą arba ką tik patyrusioms sunkią krizę ar netektį. Tokiu atveju būtų tinkama psichologo, psichoterapeuto pagalba.


Praktikų vedančioji



Aistė Gustė-Jančiukienė





+370 611 44033, aiste@aditi.lt

ADITI studija, Lazdynų g. 21, Vilnius


Sertifikuota mindfulness mokytoja (2020), LSMU ir „Neuromedicinos instituto“ Įsisamoninimu grįstos (mindfulness) kognityvinės elgesio terapijos podiplominių studijų kurso absolventė (2019), Lietuvos Psichologijos asociacijos narė.


Apie mane